Kepuraitės kūrybos procese

Dabar pabandysiu atkoduoti kūrybos proceso supratimą dBT sistemoje. Tam pasinaudosiu Edward de Bono siūloma kepuraičių seka kūrybinėms situacijoms ir jau mano anksčiau atlikta kūrybos proceso apžvalga iš visuminio proto perspektyvos bei "šešių mąstymo kepuraičių" mąstymo aprėptimi.

Žemiau aptariamų kūrybinio proceso žingsnelių numeriai sutampa su numeriais paveikslėlyje.

1. Edward de Bono siūlo padėti nuo mėlynosios kepuraitės. Čia ji būtina ne tiek mąstymo suorganizavimui, kiek kūrybinės užduoties ryškinimui (A sritis Herrmann modelyje). Tai sutaptų su kitų autorių išskiriamu parengiamuoju etapu. Tačiau skirtumas yra tame, kad tame etape jis dar nesiūlo pradėti gilesnės analitinės veiklos: situacijos analizės, informacijos paieškos ir kt. Tikėtina, kad ji buvo atlikta anksčiau, nes kitaip situacija nebūtų buvus identifikuota kaip kūrybinio sprendimo reikalaujanti situacija.
2. Po mėlynosios jis siūlo tiesiai pereiti prie žaliosios kepuraitės (D sritis) ir pradėti generuoti idėjas. dBT mąstytojas šiame etape ilgai neinkubuoja ir nelaukia nušvitimo, o iš CoRT 4 programos pasirenka ir panaudoja lateralinio mąstymo įrankius. Čia, manau, ir bus esminis dBT mąstymo sistemos išskirtinumas požiūryje į kūrybinį procesą.
3. Tik tada kai jau turime pirmines idėjas jis siūlo pasimatuoti baltąją kepuraitę (A sritis) ir peržvelgti informaciją, faktus ar kitų jau turimas idėjas. Šis darbas su informacija nėra skirtas idėjų patikrinimui. Baltosios kepuraitės paskirtis - stimuliuoti mąstymą, provokuoti naujas idėjas, t.y. kūrybinį procesą aprūpinti informacija. Informacijos kiekis turi būti dozuojamas, kaip ir yra dozuojamas malkų kiekis pakurstant laužą.
4. Tada iniciatyva vėl perduodama žaliajai kepuraitei, kuri padeda toliau generuoti idėjas. Baltoji ir žalioji kepuraitės tol kartu darbuojasi, kol sugeneruojama pakankamai idėjų. Jų darbą seka mėlynoji kepuraitė, kuri nusprendžia kada užsukti dar vieną Baltosios ir Žaliosios kepuraičių ciklą, o kada jau sustoti.
5. Tada iniciatyvą perima mėlynoji kepuraitė, kuri surenka, apibendrina ir užfiksuoja tarpinį rezultatą - idėjų sąrašą - ir estafetę perduoda galtonajai kepuraitei.
6. Geltonoji kepuraitė yra pirmoji, kuri racionaliai apmąsto kiekvieną idėją ir išryškina kiekvienos idėjos privalumus, naudą ar vertę. Tokiu būdu idėjos yra sustiprinamos ir atveriami vartai tolimesniam jų rutuliojimui. Šis racionalumo pliūpsnis nenumuša kūrybinio pakilimo, ką padarytų juodoji kepuraitė.
7. Tada ateina laikas įjungti intuiciją (D sritis) ir su raudona kepuraite paklausti: "Kuri idėja turi yra potencialiausia?" "Kur tikrasis sprendimas?". Raudonosios kepuraitės paprašoma pasakyti AHA!
8. Išklausius intuicijos balso mėlynoji kepuraitė perima iniciatyvą: apibendrina kūrybinės sesijos rezultatus ir numato kitą žingsnį, kuris gali būti: tolimesnė kitų idėjų paieška, jau turimų idėjų kritinis vertinimas arba tobulinimas, o gal jau metas planuoti jų įgyvendinimą. O tai jau kitos mąstymo situacijos, reikalaujančios kitokios kepuraičių sekos.

Edward de Bono siūloma kūrybinė seka atveda iki kritinio vertinimo ir įgyvendinimo etapų, kurie kitų autorių kūrybinio proceso apžvalgoje yra įjungiami. Edward de Bono šiuos etapus mato, bet juos išskiria kaip kitas mąstymo situacijas, kurių realizacijai siūlo kitas kepuraičių sekas.

Pabaigoje noriu priminti, kad aptarta kepuraičių seka nėra modelis, skirtas kūrybinio proceso aiškinimui. Tai yra praktinė rekomendacija kūrybinių sprendimų ieškantiems žmonėms. Tai nuoroda nesėdėti laukiant įkvėpimo, o imtis konkrečių veiksmų, paspartinančių idėjų gimimą.

Jei kūrybinėse situacijose jūsų mintys liejasi laisvai, tai nereikėtų bandyti save sutalpinti į dirbtinai sukonstruotą seką. Tačiau, jei esant reikalui įkvėpimas neateina, tai pravartu pasinaudoti išbandytais ir pasiteisinusiais metodais.

Sėkmės Mūzos vilionėse!