Paskutinius keletą metų teko ne tik mąstyti, bet ir darbuotis integruojant kai kuriuos dBT mąstymo principus švietimo organizacijose. Šiandien noriu atsitraukti ir iš šalies pažvelgti į pagal dBT principus mąstančią ir komunikuojančią organizaciją. Kokie bruožai jai būdingi? Kaip iš šalies ją galima atpažinti?
Pirmiausia į akis turėtų kristi platus požiūris į situaciją, įvykius ir naujas idėjas. Pirminis dBT mąstymo sistemos taikinys - suvokimo plėtra. Šis platus požiūris įžvelgiamas ne vien individualių organizacijos narių mąstyme, bet visuose organizacijos sprendimuose bei veiklose.
Tokia organizacija turėtų būti orientuota į ateities galimybes. de Bono mąstymas tai yra PO mąstymas. Jei organizacijoje pasvertume laiką ir energiją, kuriuos skiriame praeities analizei, veikimui čia ir dabar bei galimybėms ateičiai, tai pastebėtume, kad dBT organizacija savo mąstymą orientuoja į galimybių paiešką, kūrimą ir išnaudojimą. Projektinis (dizaino) mąstymas į vietą pastato analitinį mąstymą, o ne atvirkščiai.
dBT organizacijoje ne sunkiai galima būtų pastebėti lankstumą mintyje, komunikacijoje ir veiksmuose. Šį lankstumą užtikrina gebėjimas peržengti nusistovėjusius mąstymo ir veiklos šablonus. Pripažįstama, kad tai yra sunku, todėl sąmoningai naudojami lateralinio mąstymo įrankiai. Įprotis visuomet ieškoti alternatyvų išplečia minties ir veiksmų laisvę bei prisideda prie regimo lankstumo.
Kitas svarbus dBT organizacijos atpažinimo rodiklis būtų minties ir veiksmo ryšys, šnekų ir darbų pusiausvyra, t.y. kokia dalis pamąstymų ir šnekų virsta konkrečiais veiksmais. Suvoktas ir įvaldytas veiklumo principas (angl. operacy) ženkliai sumažina mąstymą dėl mąstymo arba tuščias kalbas.
Kitas į akis krintantis požymis būtų mąstymo ir komunikacijos efektyvumas: orientacija į tikslą, laiko nešvaistymas bereikalingiems ginčams ir EGO paradams. Laiku ir vietoje panaudojami mąstymo įrankiai stipriai padidina minties darbo produktyvumą, o mąstymo proceso organizacija padeda taupyti laiką.
Paralelinio mąstymo principų ir metodų įvaldymas transformuoja organizacijos komunikaciją: sumažėja intelektinis agresyvumas ginant savo ir puolant kitų žmonių požiūrius ir kuriama skirtingų požiūrių sinergijos ir kolektyvinės kūrybos galimybė.
Ups, jau šeši požymiai, reikia sustoti. Edward de Bono mėgsta šešetukus (kepuraičių, batų, medalių). Jų turėtų pakakti atpažinimui organizacijos, kurioje dBT tapo integralia mąstymo ir komunikacijos kultūros dalimi.
O gal visai neverta užsiimti atpažinimu? Daug konstruktyviau būtų apsispręsti dėl mąstymo ir bendravimo kultūros normų, kurias plėtosiu savo organizacijose, ir imtis konkrečių veiksmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą